Daržov DIY – Kaip sugadinti iš ėsmės visai gerą daiktą?

Sveikas, o pasauli. Žiūrėk, nė mėnuo nepraėjo nuo praeito užblevyzgojimo. Tobulėju. Ane? ANE?! (Ankstaus ryto komplimento noras. Dovanokit už reiklumą)

Taigi. Kaip sugadinti iš ėsmės gerą daiktą?

Jums prireiks:

– Iš ėsmės nenupisto ir nenudrakoninto 5Gen hečo
– Durnos pasaulėžiūros, kurioje žema=gražu
– 117kv. m garažinio ploto (arba plotinio garažo, čia kaip kam gražiau)
– Pilno minėtojo 117kv. m ploto užpildymo daugiau ar mažiau panaudojamu (arba ne) šroto
– Krūvos ne pagal paskirtį naudojamų įrankių (Kai nori, viskas yra plaktukas)
– Ir žinoma – abiejų kairių viršutinio kūno galūnių. Taip, tai reiškia kad gali būt abi kairios galvos. Kas aš toks, kad diskriminuočiau?

Nuo ko pradedam?

Pradžioj savo kairiom letenom į 5Gen’ą sukraunam visiškai kitoje mašinoje gimusią pravodkę. Sklandus važinėjimas po to? Man atrodo pataikėte ne į tą DIY. Norit bėdų? O jau čia jų kiek tik tilps į jūsų vaizduotę. Pirmojo gadinimo etapo pavyzdys – Staiga nuspręsndęs su savo laidais nebebendrauti generatorius, iš ko sužinojau, kad mašiną užsistumti vienam yra niekų darbai, bei pagautį klyną (no homo) sugalvojęs paskirstytojas (taaaaip, dabar aš jau esu jį ardęs keturis šimtus dvidešimt penkis kartus. Su puse. Ir nuo šiol jis turi vardą – Frankenskirstytuvas). Kitaip tariant – parkių pilnos kelnės, bet galiausiai, dėl užpsusio sunkaus kūrimosi pakeitus ir purkštukus (iki tol, ieškant šios bėdos sprendimo pakeistos žvakės, žvaklaidžiai, visi filtrai, kurios įmanoma surasti (bardačioke radau cigarečių – pakeičiau ir joms, a vdrug?), netgi kuro siurblys, kilimėliai, dildo knob’as, vairas ir vairuotojo sėdynė (ką? jo jo, pastaruosius pakeičiau iš būtynybės surasti sunkaus kūrimosi priežastį, jokių kitų pretekstų. I swear.)), civic’as pagaliau kuriasi ir netgi visai patikimai atlieka daily draivo užduotį. God dammit! Aš jau taip ir nepaliksiu.

Kadangi matomai pirmasis gadinimo etapas pasisekė nebaisiai, reikia nedelsiant kažko imtis. Va! Tu! Amotikas na! Ateiničia. Užstrigęs? Reik ardyt? Reik surinkinėt atgal? Atgal dėt stock spyruokles? Nevaaaar! Koni spyruoklės! Ateiničiana!

Ką? Dabar ratai po metrą arkose? Anena? 25mm rastafkės, ateinatčiana.

Ką turim? Sunku ant bordiūrų užlipt? Visur liečia? Puiku! To ir susirinkom! 😀

Rubbina dabarble? Arkų valcaturium tik chujakt!

Nu va, puiku! Iš ėsmės – sugadinom. Bet argi kitaip būtų įdomu? Dabar mašina patapo visai maloni akiai, atsirado man būtini “touching points”, t.y. nardis, amžinoji bimarco cobra ir ilgas knob’as (o ir draugei važinėt (taip, visgi visų pirma šita mašina yra jos) – netrukdo).

Ties šiuo momentu DIY kaip ir baigtas. Nusiplaunat kraują, prakaitą ir purvą ir nuo šiol naudojatės daug mažiau funkcinę paskirtį atliekančių 5Gen’u. Galit atsigert alaus, aš jums ne mama.

Taigi, dar vienas niuansas, dėl kurio turėtų pasidaryti aiškiau, kodėl aš šita visa chujita užsiimu – taigi kostmosas parduotas. Jo, neplanavau, neišūžiau visiems galvos tuo faktu, taip tiesiog pst pst ir pardaviau. Ir kažkaip įdomiai visi penki geno gadinimai prasidėjo būtent nuo to. Kažkoks keistas sutapimas, right?

Ir praėjus jau šiek tiek laiko nuo pardavimo, pagaliau galiu pasakyt kas “po to”.

Drumroll please – 6Gen VTi sedanas.

Whaaaat? O tai nx? Biškį ne downgrade’as?

O žiūrint kaip pažiūrėsi. Šitas pigiai (‘eu) išlaikomas, nepisa proto krūvos masių smagračiais ir kitais mandrais išmyslais, yra ganėtinai maloniai nenupistas (aš pirmas savininkas mūsų ašarų pakalnėj). Ir  svarbiausia – verčia vėl sukt galvą, kaip čia jį sugadint ir leidžia gana nebrangiai tai daryti. O ko daugiau reikia?

Beje, pirmas 6Gen gyvenime. Ir netgi pirmas VTi gyvenime. Kas jo laukia? Pamatysim, tačiau kaip supratome – ilgai mašinos stock nesugebu išlaikyti.

Foto? Kai bus nors ratai. Arba technikinė (kurios eilėje šiuo metu maloniai stoviu. Ne nekaršta. Viiiisai.). Nu arba nors numeriai. Kokie nors.