Gūdžiais 2012.10.12, pastebėjęs, kad mano asmeninis Facebook puslapis patapo pastoviu automobilinių nelaimių feed’u, aš nusprendžiau išbandyti naują terpę – pakūrti blog’ą.
Mano didžiai nuostabai – visai nemažai žmonių jį skaitė: kas dėl nelabai filtruotų emocijų, kas dėl automobilių selekcijos (tuo metu mano automobilių “parką” sudarė SF Forester S-Turbo, Turbo 4Gen Civic’as ir Turbo NA Miata) ar to, kaip dažnai ta selekcija byrėdavo. Vėliau, įsibėgėjus Facebook’o populiarumui, didžioji dalis turinio išsikėlė ten (https://www.facebook.com/abikairiosrankos), dar vėliau, Facebook’ui įgrisus iki skausmo – daugiausia turinio pradėjau kelti į savo IG (https://www.instagram.com/abikairios/), kur ir šiandien, praėjus 10 metų nuo “Abi Kairios Rankos” idėjos gimimo – aš tebežaidžiu su mašinytėm.
Natūralu – bėgant laikui garaže praleidžiamo laiko kiekis mažėja. Tačiau ar tai reiškia, kad aš pagaliau tapau racionaliu ir brandžiu asmeniu? Vargubau. Dantračiai galvoja vis dar sukasi, o pamačius kokią nors šiukšlę skelbimuose – kraujospūdis vis dar šokteli viršun (dėl šito gal reiktų nueit pas gydytoją). Lyginant su dešimtmečiu atgal – didžiausias skirtumas yra tame, jog pastaruoju metu aš stengiuos savo automobilius “naudoti pagal paskirtį”. Leiskit nereikalingai išsiplėsti:
Šiuo metu aš, kaip ir įprasta, turiu tris automobilius. Okei. Du su puse. Pirmasis, kuriam skirsime mažiausiai dėmesio, yra dutūkstančiai kažkelioliktų Honda HR-V. Nuobodus kaip velnias, baisiai nevalinantis ir nenormaliai talpus. In my defence – bent jau su Enkei RPF’ais ir H&R spyruoklėm. Bet tik tiek. Ir šitoje vietoje su juo niekas nesikeis – tepalas, kaladėlės ir kuo mažiau galvos sukimo. Daily. Good car.
Kitas automobilis, su kuriuo nelabai kas vyksta – mano 1998 Honda Civic VTi. Mano rankose jis jau gerus 8 metus, per kuriuos jis spėjo pabūti ir visiškai paprastu daily kibiru, ir pasukti ratus Kačerginėje, ir išskirtinai roadtripų automobiliu, įskaitant nuostabų apsilankyma Niurburgringe, ir galiausiai – žaislu, ant kurio kartas nuo karto uždedu kokią nors naują retą dalį. Kad ir kaip VTį man šildo dūšią jį išsitraukus iš garažo, tačiau tų išsitraukimų – vis mažiau. Kodėl? Nes yra dar vienas kibiras…
Tais gūdžiais 2012, kai pradėjau rašyti šį šūdų malūnelį, buvau ne per seniausiai užbaigęs savo pirmąjį auto-romaną – pardavęs savo pirmą “normalią” mašiną, su kuria nukeliavau gana ilgą kelią nuo visiškai stock 5Gen Civic sedano, iki automobilio, su kuriuo pavyko visai pusėtinai suvažiuot porą legendinio Fast Lap sezonų. Tada, pajutęs, jog norisi kažko įdomiau, nusipirkau Miatą, su kuria planavau tęsti savo kelią automobilių sporte. Kaip baigėsi ta istorija – netingintys galės visai nesunkiai surasti šiame bloge, bet long story short – po poros metų Miatos pardavimas buvo tokia šventė, jog stebuklas, kaip mūsų neparodė per “Farus”.
Nuo to laiko retom progom vis įkišdamas kojos pirštą į vienokį ar kitokį “pagazavimą” vis nedrąsiai pagalvodavau apie tam dedikuotą automobilį, tačiau kūną ši mintis įgavo tik 2020 metų pabaigoje, kai bandydami pabėgti nuo karantininės rutinos, kartu su geru draugu Vytautu nusprendėme išbandyti save Lietuvos Street Race čempionate. Kodėl būtent čia? O viskas labai paprasta – nemažai mūsų draugų šiame čempionate varžosi, tad iškart supratome, jog tai bus puiki proga susikurti gerų istorijų ir atsiminimų.
Pradėjome nuo nelabai išvaizdaus, iš balionėlio nudažyto 1.4 6Gen Civic’o su planu, kad tai bus pigiausias įmanomas “build’as”. Prasukus porą metų į priekį – šitas planas gal ir nesigavo labai gerai, bet kas gavosi, tai labai smagus kibiras su B18C4 ir daug daugiau potencialo, nei turi jo vairuotojai.
Neperseniausiai baigėm savo antrą Street Race sezoną (apie kurio kiekvieną etapą gali pasiskaityti čia – https://automotive.lt/txt/ ) ir neabejojam, kad varžysimės ir trečiame. Jei tik kepenys atlaikys.
Last, but not least, dar viena nauja veikla, kurią teko išbandyti pastaraisiais metais buvo podcastas. Kartu su geru draugu Tomu Barzda iš Automotive.lt nusprendėme ištraukti pamirštus forumų laikus ir pradėjome “Lėti ir Pasenę”, kurį patys vadiname automobilinės nostalgijos podcastu. Epizodus gali rasti Youtube (https://www.youtube.com/channel/UCw5V6LMsouMXGL0QineJwig), Spotify (https://open.spotify.com/show/6XS04oF0taFgx6zMdQmehj?si=2c3f5fa8ea494db2), o dar turim ir dedikuotą IG – https://www.instagram.com/letipasene/
Tad – tiek to kelio. Nepulsiu žadėti, kad pradėsiu čia rašyti labai dažnai, bet galiu bent jau pasistengti. O jei nesigaus – bent jau žinote, kur rasti daugiau mano blevyzgų. Taigi – iki kito ir žiūrėkit, kad zalūpos neįtrauktų į turbaką.
Abi Kairios Rankos 