Pasakėčia apie kibirus 2: the return of the shrot

Pastarajį kartą, kai rašiau normalų (nu čia aišku salyginai) postą – nemokamasis civic’as niekaip nenorėjo normaliai dirbt, ant galvos kabėjo dar vienas 5gen hečas, o 8mm rakteliui buvo paskirta gana rimta užduotis – nuspręsti mano likimą😀

Turbūt nemažo žmonių kiekio nusivylimui – mirtinai užsidaužyti su minėtuoju rakteliu neteko – juodasis civic’as šiaip ne taip užsikūrė ir žvėriškai pūsdamas pro kolektorių (atsimenat kaip kišdavom lošimo kortas į dviračio rato špykius? tai va – garsas lygiai toks) iškeliavo pas naujajį savininką, kuris, kaip bebūtų man pačiam keista – vis dar tebėra juo ganėtinai patenkintas (negalvokit kad aš koks nors melagis – prisižadėjau koliko pūtimą sutvarkyt. Ir jei pasakiau kad padarysiu – reiškia padarysiu. Ir nereikia man kas pusę metų primint :D).

20140416_133524

Ar ten Alfos ratas fone??😀

Juodajam civicui iškeliavus, visas dėmesys krito ant naujojo Jurgaitytės civic’o. Apart poros gausiai galios pridedančių lipdukų – daugiau kažkokių drakonizmo proveržių nepajausta.

Instant power!

Instant power!

Tiesa, greitai supratau, kad su vairuotojo veidrodėliu kažkas ne taip – geriau įsistebeilijus supratau, jog vienas dievas težino kodėl, bet buvo užmautas 6geno veidrodėlis. O nh?

20140514_134340

“Chuj čia su atviortke, čia su loma jebašinta”

20140531_143351

Oponentai. Abu valit.

Išsprendus tokias smulkmes ir iš “giliau” pačiupinėjus mašiną, priėjau išvados, kad šis, nieko nenutuokiantis, vargšas ir neišprievartautas (net katalizas dar yra!) civic’as pateko į prievartavimui prijaučiantį garažą. “At dushy” jį visą iškuopus – su panele J pradėjom intensyviai važinėti, ką apvainikavo netgi palakstymas civicclub’o “savų” slalome prieš visokius rimtus bolidus. Jurgaitytė sakė labai smagu. O kas būtų, jei mašina netgi valintų?😀 Ta proga kibiras buvo apmautas mano neužmušamu “koviniu” ratų komplektu (nebijokit, po jo vėl grįžo matytiejie r14 ratukai. I’ve got sence).

20140530_235259

Kibirą pažinom, silpnas ir stiprias vietas supratom, kas toliau? Ogi apsidairau garaže ir prisimenu tokį momentuką – pala, o aš free civicui nebuvau susirinkęs pilno įpurškimo (a.k.a. MPFI) swap’o? Yes i did! Non civiciniai publikai paaiškinsiu trumpai – mono įpurškimą turintys kibirai eina su obd0 sistema (old and raggedy), įpurškimo swap’as kurį aš turiu – iš 5Gen Coupe, kuris jau turi obd1 (new and shiny). Skirtumai? O iš ėsmės tiek didžioji dalis salono pravodkės, tiek visa variklio pravodkė. Ką daryt? Normalūs žmonės susilituoja arba nusiperka obd0>obd1 perėjimą. Problemos? Lituot moku tik iš bėdos, taigi pačiam sulituot tokį dalyką – kaip balerinai mest iššūkį sunkiasvoriui boksininkui – techniškai gal ir paeis, bet geruoju tai niekaip nesibaigs (ir dar greičiausiai kažkas gaus į snukį). Tokio perėjimo pirkimas – kažkaip prieštarauja mano pastaruoju metu vykdomai “daryk viską pats ir nesvarbu kad niekas nesigaus” politikai. Ką darom? Apsidairom garažo platybėje. Sukabina dantračiai:

“Pala, o aš neturėjau pilnos obd1 pravodkės?” – retoriškai paklausia ze daržov.

“Paliubomu turėjai” – atsako kumščio dydžio voras Miroslavas, kuris tuo pačiu atlieka garažo pažibos vaidmenį.

“Aaaaaa, kalbantis voras” – rikteli ze daržov ir eina ieškot pravodkės. Dėl viso pikto paprašo, kad Miroslavas nurodytų kur ieškot, bet eina jis nx su savo aštuoniom kojom ir aštuoniom rodymo kryptim.

Išsikloju grindis pravodke ir viskuo, kas turėtų apsigyvent naujame kibire – reikalų nemažai. Kad prieit prie salono pravodkės, tenka nuimt panelę, atsilupt kilimą, nusiimt vienos pusės sparną bei slenkstį (iš inercijos nuimu abu slenksčius, abu sparnus ir dar bamperį, bet o kam nepasitaiko?), atsijungt vairolazdę. Krūva vargų ištraukt pravodkę iš už sound deadening’o. Nešnekant apie tai, kad kapitaliai reikia išsiardyt visas saugiklines, nuimt įpurškimo koliką, išsileist antifreezą, nu ir t.t.t.t.

Test fiting. Fit's greit on ze ground.

Test fiting. Fit’s greit on ze ground.

Ką padarytų normalus žmogus? Pagalvotų, ar dėl teorinių 10Ag verta tiek pistis, spjautų ir laimingas važinėtų su visai neblogai važiuojančiu 90Ag varikliuku. Ką padariau aš? Pasiraitojau jau minėtąsias abejas ne tos pusės rankoves ir pasakiau “čia chuinia, pasidarysiu”. Prasukam tris vakarus garaže, kurie iki lubų pripildyti gailėjimosi, keiksmažodžių ir pikto repo – viskas kaip ir surikta.

Ta laidų pynė dešinėj apačioj - vakaro žvaigždė!

Ta laidų pynė dešinėj apačioj – vakaro žvaigždė!

Dirbt tvarkingai? nee negirdėjau

Dirbt tvarkingai? nee negirdėjau

Pasuku raktelį. Ans netgi užsikuria! Viskas okei? Norėtumėt! Pzda paskirstytojui! Kala kaip kokso prišniojęs genys. Blet. Nu ir nereikia.

Sekančios dienos vėlyva popietė – tikslas – susirinkt kibirą ir nulėkt iki civicclubo meetuko ant hanerio. Okei – kas paskirstytojui? Pasikeičiu iš keletos donorinių dizzių viską ką galiu – nebekala. Valio. Užgesinu, praeina pusvalandukas ir vėl bandau kurti, su lyg ir žmonišku noru važiuoti. Noras žmonišku pasirodo tik man. Civic’as galvoja kitaip – nesikuria. Thafak? Nusiskaitau klaidas – komutatorius.

“Nu jei bogu negalėjo imt ir sudegt” – tariu sau. Miroslovas pritardamas palinksi.

Tikėdamasis, kad dėl klaidos kalti įtartini paskirstytojo laidai, kalu laidą tiesiai iš kompo į dizzį. Valio? Nevalio. Meta ecu klaidą – greičiausiai sudeginau kompą. Pagalvoju apie masinę savižudybę nusinešant nekaltos hondos gyvybę. Prisimenu ketvertą ir pagalvojęs, kad “ką jis vargšas veiks be manęs” primetu kad neverta. Okei – tikri herojai – lengvų kelių neieško!

Paskirstytoją ant stalo – pakeičiu komutatorių. Ir kaip jūs manot? IC ALAIV. Klaida viena vienintelė – lemdos pašildymas, nes po ranka neturėjau tinkamos lemdos. Pravažiuojam – yra niuansų, bet važiuoja. Ir galimas dalykas, kad netgi geriau nei iki tol. Sušoku pergalės šokį (nu kaip litų šokis, tik apie pergalę).

Taigi, ką galiausiai turim? Visų pirma – tvarkingą ir “kaip stock” vaizdą, kuris gausiai tenkina mano kartais prasimušantį OCD.  Tada turim neišžagintą programą, jokio mano litavimo, kuris nulūžtų vos pažiūrėjus į mašiną ir kaip ir žalią šviesą kampe besimėtančiai įpurškiminei dujų įrangai.

20140613_124208

Ar buvo verta tiek pstis? Drąsiai – ne! Pirkit odb0>obd1 perėjimus. Bet  seniai besikaupusi būtinybė pasikrapštyt garaže – nuraminta. Plius – visgi neblogas tas jausmas, kai kažką padarai pats ir tai dar net ir veikia. Pas mane variantas nedažnas, bet pasirodo pasitaiko.

Ir pabaigai – kaip jau minėjau – pardaviau kosTmosą, taigi šio sidabrinio kibiro paskirtis ir svarba visiškai keičiasi – kolkas vienintelė nemažos šeimynos (ką? Ne, ne nėščia. Tiesiog aš nemažas) transportavimosi priemonė. O ketvertas ne transportavimosi priemonė? NE.

Tai va. Toks vat minčių ir fotkių liejinys. Stay tuned, manau nusimato įdomaus veiksmo🙂

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

2 Responses to Pasakėčia apie kibirus 2: the return of the shrot

  1. Kristis says:

    Eilinį kartą kaip manijakas žvengiau skaitydamas😀

    Į kostmoso vietą ateis kas nors ar jau užtenka civic’ų garaže?😀

  2. Domantas says:

    🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s