VTį epopėja, arba beveik du metai psimosi

Taigi, pradžiai tradiciškai – voblia kaip seniai čia nerašiau. Žiūrėėėėk ir voratinkliais apaugo viskas. Nu tai ką, nupučiam voro Miroslavo architektūrą ir pašnekam apie tai, kas pastaruoju metu vyko tame bardake, kurį vadinu savo galva. Pastaroji kartais dar vadinama kepurės laikikliu, arba šroto generavimo fabriku.

Beveik prieš du metus aš sau ieškojau nesudėtingo, bet svogūnus pakutenančio daily, kadangi buvau gana giliai sukrėstas sąlyginai naujų mašinų remonto kainų. Iš esmės, tai turėjo būti 6Gen sedanas su uber daily-nature-friendly-eko-D15Z6 varikliu. Pigu, kažkiek važiuoja, eko, remontuojasi už ačiū – kuom ne zjbs? Ieškojau gana ilgai, nes kaip ir dažnu atveju, važinėti turėjau su kuo. Kaip Tu, gerbiamas skaitove pameni, netyčiom po akim pasipainiojo vyšniavas 6Gen VTį sedanas ir ilgai nesukęs sau dantračių kepurės laikiklyje, šoviau jo pirkti. Kaip irgi turbūt pameni, gerbiamas skaitove, pradžia nebuvo lengva ( nu vat ant tiek nelengva – https://abikairiosrankos.wordpress.com/2014/07/08/dvieju-dienu-pisimosi-festivalis-e-duokit-numerius/ ), bet po gana ilgos registracijos užsisantykiavimo, tolimesnis VTį daily eksplotavimas buvo visiškai lengvas, smagus ir visapusiškai kutenęs svogūnus.

20140721_140739(1)

Tada, kaip ir visad mano gyvenime atėjo tas laikotarpis, kai sadistai kelininkai pradeda pilti visokią kėbulus žaginančią chuinią ant eKsfalto ir VTį stojo garažan ramiam žiemos miegui (jį pradžioj pakeitė Juodas 5Gen, kuris vėliau pavirto sidabriniu, kuris vėliau patapo kompaktu (lai eina jis nx), kuris vėliau patapo raudonu pencija-Legasiu, kuris vėliau patapo Sustalu, kuris dar vėliau patapo nebeturbavu, kuris vėliau patapo Stasiu. Pabandykit perskaityt penkiskart greitai, vienu įkvėpimu). Kadangi, tradiciškai įvyko “bought a daily>need a new daily” situacija, o ketverto dienos mano rankose buvo suskaičiuotos, iš anksto pradėjau sukt sau galvą apie naują užsisantykiavimą, arba kaip kiti vadina “projektą” (kad ir koks šis žodis yra juokingas kalbant šiame kontekste). IMG_6270s

Ilgą laiką man ramybės nedavė vienintelė problema – VTį kėbulas. Kaip tipiniam civicui, jis apsaugok viešpačiau nebuvo blogas BET – viena arka buvo parūdijusi ir prašėsi rimto svarščYko pagalbos, kita buvo užpulta fig-znajet kodėl garaže nukritusio įpurškimo koliko, visur buvo įvarių pabraižymų ir palankstymų susibūrimų. Taigi, galvoje, kaip užpisanti senamiesčio pelė krebždėjo mintis susirasti kokį lengvesnį 6Gen hečo kėbulą, kurio dažyti nereikėtų. Tada padaryti neįprastai man logišką rokiruotę – kas susiję su hendlingais ir valinimais – marš į lengvą kėbulą, kas susiję su daily-eko-farš – marš į sedano kėbulą. Visi laimingi, yra žaislas, yra daily. Kiek laiko ieškojau tokio kėbulo? Ogi iki pernai metų rudens. Tada, supratęs visą situacijos rimtumą spjoviau į logikas, susisiekiau su savo kėbulistu ir susitariau ilgalaikei “kai turi laiko – prieik, niekur neskubam” varkei. Ir taip, po atidaus išardymo savo garaže, 2015.12.10 VTį iškeliavo gana rimtam pasigražinimui – virinimui, lyginimui, paruošimui ir pilnam perdažymui. Kažkur  į tą tarpą, nors kartą neprapisęs momento spėjau ir išsivalcuoti arkas.

Belaukiant ilgo transformacijos laikotarpio, kurį tiksliausia būtų matuoti kalendoriais, po truputį medžiojau įvairius žaislus, kurie, prisidėdami prie jau iki tol surinkto šroto, šiam momentui sudaro pusiau respektabilų modlistuką, apie kurį – šios keverzonės pabAigoje. Tuo pačiu galvoje pagaliau susigulėjo šiokia tokia idėja apie tai, kokia ši mašina bus.

Čia biškį išsiplėsiu – du didžiausi mano “build’ai” buvo visiškai skirtingi – mano kovinis 5Gen sedanas buvo mašina, su kuria viskas, apart ratų sukimo Kačerginėje, buvo tragedija, nes tai buvo visiškai į trasą orientuota skarbonkė, prikišta lankų, laisvų išmetimo ir nepatogių sėdynių, su kvėpuoti neleidžiančiais diržais. Kitoje svarstyklių pusėje – ze žemas/klišas mano ketvertas, su kuriuo viskas, apart žiūrėjimo į jį, vėlgi, buvo tragedija, nes tai buvo pseudo-showcar’as, kurio aukštis, bei septyni laipsniai camberio nelabai suteikdavo galimybių išnaudoti jį kaip transporto priemonę. Kas per mašina bus VTį? Ogi lygiai per šių svarstyklių vidurį – jis turi handlintis, kažkiek valint, laikyt mane vietoje, bet tuo pačiu nebūt baisus, galėt pagrot biškį repuko, mane kartas nuo karto pašaldyt. Vienu žodžiu – kartais į kačiargą, kartais skersai išilgai Lietuvos, kartais į ChillNGrill.

Fiast forvard tiū Baland. Ir jūs nepatikėsit – VTį vėl mano garaže. Prieš akis – ilgas ir nuobodus surinkinėjimo procesas, siekiant proceso pabaigoje prieš akis turėti visiškai stock 6Gen VTį. O kodėlgi? O todėlgi – kiekvienam automobilistui baisiausias dalykas, technikinė apžiūra kabėjo ant nosies. Įsivaizduok tu man. TA ant nosies. Tai kaip tas realybėj turėtų atrodyt? Ir kokio dydžio ta nosis turėtų būti, dėl dievo mejlėėėės.

Apie stock varžtų sukimą – ilgai neišsiplėsiu. Iš ėsmės pasakysiu tiek – balandį aš daugiau pinigų išleidau ant šponkių, nei ant savo rūbų. Aišku, žinant, kad aš dažniausiai atrodau kaip bomžas, šis faktas nenukels antakių lauk nuo jūsų puodynių, bet hey, dėl dramatiškumo galima paminėt tokį jautrų momentą. Geras būtų iš manęs ekonomikos apžvalgininkas – “Kalafiorai pabrango 60% daugiau už tas šponkes, kur laiko tą šūdą, kuris dengia valytuvus. Nugi žinot apie ką aš”.

Nors daugumą surinkimo darbų galėjau padaryt per geras porą dienų – skubėti nemačiau tikslo. Vis tik VTį vis dar buvo be padangų, koilai dar nebuvo surinkti, per žiemą nukautas tikras Mugen spoileris (kuris patapo šiokiu tokiu mano prakeiksmu renginiuose) nebuvo nudažytas, bei neturėjo emblemų. Nu tai kur skubėt? Per tris geras savaites beveik bare-bone kibiras patapo gana gražiai blizgančiu stock šeštuku, kuris be jokių vargų peršoko technikinės barjerą.

13124874_1057810517611267_1262483145321133385_n

Po šios dviejų metų ramumą garantuojančios šventės, namo važiavau keistai išsišiepęs:
“Pzdec tau, kibire tu nekaltas” galvojo ze daržov.

Ant nosies kabėjo HKlubo Trackday event’as. Jei tai būtų kokia nors Discovery pornografija, tai idėja būtų daugmaž tokia (skaityti Clarksono balsu):

“Jis turėjo vos vieną savaitę. Jis dirbo dieną naktį. Jam žūtbūt reikėjo ten dalyvauti, kad išgelbėtų pasaulį nuo piktavalių IR JIS LAIMĖJO NX VISKĄ!”

O jei rimtai? Tiesiog norėjau susimesti +- visus žaislus kuriuos buvau susirinkęs. Ar tai pavyko? Žinoma ne. Čia jums ne Discovery ir ne Gas Monkey Garage. Čia realybė, su nulūžusiais varžtais, neatkeliavusiom dalim ir tiesiog kartas nuo karto tarta fraze “Ai, užpiso, noriu namo”.

Bet HKlubo trackdėjuje aš visgi pasirodžiau. Netgi pavyko netikėtai būti pakviestam pashowoffint. Žinoma, net ir po to dar nespėjau susirinkti visko iki galo, but hey – takaja laif. Užtat, kažkaip sugebėjau apgauti nuostabųjį poną Papartį, kad šis skirtų man savo dėmesį ir išvažiavom su juo pafotošūtint mano šroto (beje, šį fotoshootą gražia kokybe galima pamatyti čia: http://www.papartis.eu/honda-civic-accord )

13268335_955462567906294_3621131327940759580_o

Long story short – kažkaip netyčiom viskas mano garaže yra logiška ir šildo dūšią – daily, kuris beveik neblogai atlieka daily funkcijas ir netgi visai zjbs atrodo, bei žaislas, kuris kol kas nepadarė gėdos nei Hklubo Showoffe, nei Japmeet’e. Aišku, vis dar laukia apsilankymas kokioj nors gonkėj, bet hey – aš senas ir man baisu, taigi šito neskubinkim.

13305065_955462584572959_591489678236600012_o

Na o pabaigai trumpas modlistas:

Variklis ir transmisija:
– Plotnai standartinis B16A2
– Tanabe Limit AX  ex. kolikas, test pipe’as ir neržo 55mm vidurinė išmetimo dalis
– Custom karterio pertvara
– Termo tarpinė po in koliku
– Faini mėlyni žvaklaidžiai
*Laukia ITR airbox’as, bei laisvesnis išmetimo bakelis. Gal kažkada ir programa.

13308349_955462581239626_8188420075857425387_o

Pakaba
– Buddyclub N+ koiloveriai
M-Factory galinis camber-kit’as
– Priekinis ir galinis ITR strut-bar’ai.
*Laukia aftermarket priekinis camber kit’as

Išorė
– MUGEN SPOILERIS NUUUUU
– Sir tipo priekinis lip’as (noooooriu tikro😦 )
– Buddyclub Racing P1 SF 16×7 et42 ratai
– Federal RSR 205/50 gumos
*Laukia oem windows visoriai, bei Regamasteriai, po velnių!

Salonas
– Recaro Pole Position lopšys
– Tai aišku, kad odinis Nardis
– S2000 pedalai
– Buddyclub pavarų bumbulas
– VW Lupo cupholderis
* Laukia Omori tepalo slėgio ir temperatūros gauge’ai.

Nu tai va tiek, Jurgaitytė jau į mane piktai žiūriu ir maigo random mygtukus ant klaviatūros, taigi va52522588126541815,1061

13308164_955462564572961_2000579765433893544_o

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

2 Responses to VTį epopėja, arba beveik du metai psimosi

  1. Daumantas says:

    Per JapMeet vos ašarytės nenubraukiau į šešetą žiurėdamas… Gražus rupūžė!

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s