Apie viską iš eilutės

Labas mielas internetai, bei visi keturi mano ištikimieji skaitovai (taip, mūsų jau nebe 3, augam užtikrintai, baby!)

Nuo praeito įrašo praėjo kažkiek tais dienų. Kalendorius, net link senatvės, tebėra sudėtingas dalykas, taigi nepradėsiu skaičiuot kiek tiksliai mėnulio/saulės rotacijų prabėgo. Tarkim – daug. Kas tuo metu vyko tame bardake, kurį aš vadinu savo būtimi?

Praeito įrašo pabaigoje aš pasidariau mažą listuką dalykų, kuriuos žadėjau nuveikti. Nu ir Jūs nepatikėsit – beveik viską įvykdžiau!

– Po finansinio išsiprievartavimo šiek tiek atsigavau. Šį faktą švęsdamas vėl prisipirkau visokio automotive šūdo ir išsiprievartavau dar labiau. What a time to be alive. Bomžpaketai again? Yup!

– Dujotekis iš VTį persikraustė į CR-V. Ir netgi spėjau susukti beveik 6k km į tą tarpą. Huh, o atrodo, kad niekur baisiai nevažinėjau su savo mašina. Go figure. Ir jūs nepatikėsit – po dujų išėmimo VTi netgi užsikuria! Bet apie tai – vėliau.

– Užsakyti ir pagaminti adapteriai iš 5×114.3 į 5×100 tam, jog Regamasterius užmaut ant CR-V. Regamasteriai pamatuoti, nutaisyta tokia fizeomordija :I, Regamasteriai nuimti ir pardavinėjami. Šūdas ne mašina tas #Sustalu – nei padropinsi, nei platesnius ratus užmausi. Nėr teisybės šiame pasaulyje. Anyways – didžiulis ačiū adapterius gaminusiam Martynui iš Suspension.lt – gausiai rekomenduoju, nes gaminys labai sexy ir būtent toks, kokio pageidauta. Gaila tik su et’u pats prašoviau.

– Slibinas nužudytas. Gandonas skraidantis.

– Iš VTį aparatūra išimta, tačiau iki CR-V nedakeliavo. Let me elaborate.

Pastaruoju metu laisvo laiko krapštytis prie nuosavų mašinų turėjau gausiai mažiau nei fontanus. Nenumaldomai artėjęs paskutinysis Fast Lap etapas, bei kitokie švarūs darbai sukonziūmino mane taip, kaip CR-V konziūmina dujas. Gausiai daug, pasirodo. Visą tą laiką kažkur tarp galvos dantračių kuždėjo mažas balselis, zyziančiu balsu mane įtikinėjęs, jog #Sustalu nėra man skirta mašina. Tas durnas jausmas, kai kaip ir viskas good, bet tuo pačiu kažko ir trūksta. Atsakymas, užpisančiąjam balseliui buvo paprastas – užsimaus ratai ir viskas bus gerai. Tuo pačiu, jei neskaitot šito blevyzgų rinkinio Facebook įsikūnijimo – CR-V galas dar pasigražino užmovus USDM spoileriuką.

11960005_922720877786899_967179435301322505_n

O tada ratai užsimovė. Domkratas nusileido ant žemės. Aš atsitraukiau porą žingsnių atgal ir savęs retoriškai paklausiau “kokį aš čia bbį darau?!”

Pirmoji problema – ratai netelpa. Esu su šią problema keletą kartų susidūręs ir draugai bulgarkė ir valcuoklis vis padėdavo. Jei padėdavo nepakankamai – geras draugas Camberis visad turėdavo mano nugarą (angliškai, vėlgi, skamba kažkaip geriau).

Ką turim šiuo atveju? R17x7, ET30, 205/55 guma. Net su poros cm wheel gap’u, net laaabai ramiai važiuojant visur rubbina. Tiesiog per mažas et. Siauresnės gumos? Let me guess, 175/50 R17? Hell naw, ne tai, ko reikia iš esmės tiesiog daily transportui.

Antra problema – kad ė, taigi pirkau šitą mašiną tam, kad jai atlikus porą smulkių pagražinimu nesipisant sau smegenų daily draivint. O visas dėmesys turėjo nueit į VTį. Ką turim vietoj to? Tuščią piniginę ir daug bereikalingo darbo su CR-V. Kažkaip netaip čia viskas.

Taigi, nurijau karčią realybės piliulę, užmoviau atgal stock ratus ir Regamasteriai iškeliavo į skelbimus. Tuo pačiu gausiai susijaukė visas autoparko likimas. CR-V likimas šiuo pačiu toks 50-50 – arba surandu jam simple normalių dydžių R16-17 ratukus, bei pristabdau su visokiais modais; aaaarba – išvis back to stock ir davai, dasvidanija. Kitaip sakant – nu kažkaip vis dar nekutena jis man svogūnų. So to speak.

Kas negerai su tokiu mašinos statusu – pradedi labai rimtai svarstyti net apie smulkiausius darbus prie jos. Nu tipo kaip ir galėčiau susidėt aparatūrą iš VTį. Bet jei pardavinėsiu – teks vėl viską lupt lauk. Nu ir kabi sau ant tokio status quo.

11952960_923248481067472_7188818629261286547_o

Aaaaanyways – pakalbam apie pozityvesnius dalykus. Ketvertas buvo išvažiavęs iš garažo!

Puikieji ir nuostabieji jaunOliai iš Instinct Society ne taip ir seniai ėmė ir paskelbė apie Night Ride’ą. Perskaičiau postą, pasidžiaugiau ir sukabino dantračiai:

“Oooo tai gal ketvertą išsitraukt?”

Atrodo jokių stebuklų nereikėjo daryt. Nusismėliuot ir kažkaip nuspalvoti Zenderius, užšaut gumas, išprievartaut arkas, užsiklijuot spoilerį ir keletas kitų smulkmių.

Zenderiai nusismėliavo, bei pasidengė visiškai neplanuotu raudonu Plastidipo sluoksniu. Planas – po sezono nulupti dip’ą, nusipoliruot palanges ir kažkaip nusidažyti centrus. Bet kaip bebūtų keista – man jie ir raudoni atrodo visai funky. Čia to be continued.

Okei, ratai su gumom, susikraunam, supisam nepataisomai arkas – visi laimingi. Pasikeliu galą, pasisveikinu su kažkur dingusiu suvediminės traukės varžtu ir giliai apsvarstau kiek laiko aš jau taip važinėjau.

“Yolo”, – taria garažo pažiba voras Miroslavas. Abu pasijuokiam. Good times.
11951222_10153612752872300_880669877552491693_n
Pasivažinėjam su ketvertu per Night Ride. Žiauriai smagus vakaras, prisimintas scrape’inimo visur ir visada menas, papoliruotos ratų arkos iš vidaus, kaip senais durnais laikais. Jei viskas gerai – netgi šią savaitę su ketvertu bus apturėtas dar vienas nesąmoningų proporcijų nuotykis. Bet apie tai, vėlgi, vėliau.

12010760_489201941262403_943601119697983421_o

VTį! Taip, mašina, kuri po CR-V nusipirkimo turėjo iškart patapti kovine bomba, pastaruoju metu sulaukė gana nedaug mano dėmesio. Po dujų išėmimo pastarasis geram mėnesiui pasikabino ant jack standų, su abstrakčiais planais nuveikti daug darbelių.

Esminė mintis – šiam momentui surinkti +- stock mašiną. Tada ją pasisverti, pasimatuoti 0-100, stabdymą ir panašius parametrus prieš bet ką darant. Ir taip turėti tikslų atskaitos tašką, pagal kurį vėliau būtų galima stebėti kas, kur ir kaip duoda naudą. Nu toks biškį moksliškesnis Dailymajatos įkvėptas požiūris. Greičiausiai – nepaeis😀

Meanwhile – pagaliau sukrauti KW V1 koilai, sudėti Red-White galiniai žibintai, uždėta Hondata kolektoriaus tarpinė, bei nupirktas tikras Recaro Pole Position lopšys. Planas – spalį nors kartą apsilankyti Kačiargoje. Tuo pačiu, po dujų išėmimo viskas sugražinta į savas vietas.

Nou moar lpg, baby!

Nou moar lpg, baby!

Nagi vagi – tokie vat reikalai. Gal nelabai juokingai, bet nemeluosiu – reikia man kurį laiką pasiilsėti nuo rašymo, nes darosi nebeįdomu net pačiam. O jums, vargšai, turbūt išvis liūdesėlis. Anyways – kol mintys apie daily gulisi galvoj – dėmesys pagaliau ten, kur ir turi būt. O greitu metu, gal apie VTį modus netgi bus galima parašyti išsamiau ir kalant daugiau vizualo.

P.s. Kad baigti džiugesne/juokingesne nata, leiskite papasakosiu nuotykį:

Ramus pirmadienio vakaras garaže, baigiant surinkti VTį. Viskas vietose, visi įrankiai – nebe po kapotu, ze daržov visai laimingas ir netgi svarsto, jog reiktų išlėkti pasivažinėti.

Kilmingas momentas – pirmas užkūrimas, kurio metu, teoriškai pro visus galus turėtų pasipilti antifryzas. Jei pro kurį nors galą antifryzas nepasipiltų – pro jį turėtų pradėti traukti orą kur nereikia, bei pūsti, kur nereikia dar labiau. Bent jau toks nusiteikimas, visgi, blogas nesivadina “abu-geri-techniniai-sprendimai”, ane?

Pasuku raktelį – ir kelnės instantly pilnos silikatinių plytų.

“Thafak?? Kala??” – paklausia garažo augintinis, voras Miroslovas.

Yours truly iškart užgesina mašiną. Pagal garsą pirma mintis, jog nuėmus koliką kažkoks šūdas arba atsidūrė galvoje ir yra plakamas kažkur ties vožtuvais, arba pateko į degimo kamerą ir yra daužomas stūmuoklio. Per lygiai sekundę išsisuku žvakę. Gaunu gineso rekordų pažymą apie greičiausiai išsuktą žvakę žmonijos istorijoje. Pamakaluoju magnetą degimo kameroje – nu nieko nekabina.

Vis dar pilnom silikatinių plytų kelnėm pasuku Kuciui, tikėdamasis, jog jis irgi garažauja netoliese. Pasiseka – Kuc sutinka užmesti ausį asap. Kol laukiu išganytojo, iš silikatinių plytų susimūriju nedidelį židinį. “Tam atvejui, kai Jurgaityte iš namų išvarys”, –  pagalvoju aš. Apsvarstau galimybę pasisodint porą kambarinių gėlių.

Belaukdamas pono Kuc, pastebiu, jog po kondyšo diržu yra palindęs kažkoks nenustatytos paskirties šūdas. Nuskilo škyvas? Plyšta diržas? Paslėptas įėjimas į gintaro kambarį? Klausimų kilo įvairių.

Po stebėtinai ilgo pasipisimo, kartu su Kucium nenustatytos paskirties šūdą visgi pavyksta ištraukti (būtent tas sakinys, kuriame kableliai reiškia VISKĄ). Pasirodo – viena dujinę pravodkę laikiusių zateškių, po nukirpimo sugebėjimo nukristi ne ant žemės, o ant škyvo. Tada, neaiškaus stebuklo dėka diržas tą zateškę pasigavo ir pradėjo sukti skleidžiant stebuklingus garsus, kurie dabar yra atsakingi už nedidelio židinio atsiradimą garaže.

“Nu zatęęęške, taigi mes draugai, baik tu tokius bajerius” tariu aš zateškei, va taip va į ją žiūrėdamas:

417453

Fin.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

3 Responses to Apie viską iš eilutės

  1. Vilius says:

    O! Perduok zdarof Miroslavui, long time no see😀

  2. Martin says:

    Bjutiful, as always.

  3. Tadas says:

    Zjbs, seni😀 Rimtai😀

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s