Nugi pagaliau – garažas ateiničia!

Ieškojau ieškojau, už devynių jūrų/marių aš 6Gen hečbeko. Balsas (nu, jei tiksliau – vienas iš jų) galvoje kartojo į ausį:

– Nugi bus zjbs! Bus hečas, bus lengvas. Lėks – jbtvjmt. O dar ir eko daily sedanas bus. Nu pasaka, ane?

Yeah – pasaka, nes tokių hečų, kurių aš ieškau – vapše nebeegzistuoja. Taip prasistumdžiau aš po įvairaus plauko gidus/pliusus kone du mėnesius ir kažkaip tai za-jib-lo.

Ir vieną gražią dieną aš aCitiktinai užklydau į Honda-Tech forumą. Jei Tu, gerbiamas skaitovai, nesi hondistas (tai pradžiai – sveikinu!), tai įsivaizduok kažką panašaus į supermamas, tik apie hondas. Ir su mažiau deminutyvų (sušvelninimų, anal-fabetai jūs mano) ir biškį daugiau hondų. Nu kitaip sakant žiauriai massive forumas, kur susirinkę visi kadanors turėję žolępjovę. Ir ten yra tokia maladec tema, kur visi meta savo Element’ų ir CR-V foto. Ir kažkaip netyčiom aš užmačiau va šitą vaizdelį:

11696366_892254047500249_609124856897825487_o

Dantračiai sukabina: – A kuom ne zjbs? Nu toks peraugęs penkiaduris 6gen’as. Kuom ne perfect daily?

Pasikuičiu internetuose – labiau eko nei koks forikas (yeah, pravažumas nepalyginsi, bet o nafig man to pravažumo?), pigiai išlaikomas, dafiga vietos ir jame yra stalas.

(Sustabdomos plokštelės garsas) – Koks dar stalas?

NORMALUS STALAS. Beat that, Maybach! Lai pademonstruoja Jums šitie ultra-suburban-soft-spoken amerikosai: https://www.youtube.com/watch?v=CDk6hKw5__o

Tai va. Dropinasi? Ofkors! Dar prieš nusipirkdamas mašiną jau sužinau pas ką guli tinkami koilai! Dujinasi? Žinoma, ir netgi tiks viskas iš VTį. Repukas gros? Kaip gali būti kitaip?!

Nu tai ko daugiau reikia – off to skelbimasai!

Fast forward tris savaites ir aš turiu Honda SuStalu. Praud ouneris, ckant. Suradau idealią mašiną? Aaaa, tikrai ne. Yra kažkiek rūdelių, yra kažkiek istorijos, buvę kažkokių avarijų. Yra visokių garsų. Bet all-in-all pagal tai, ką leido gana kuklus biudžetas – gana solid mašina. O darbo prie jos – aš principe netgi ir noriu.

11705300_902013063191014_2629169274171074707_n

Taigi – trumpai apie pirkinį. 1998 CRV. Juodas, koža, automatas. Nedujintas. Plotnas standartas. Aliektra visur, didelis liukas. Keli įdomesni prikolai – bagažinės štorkė, kuriuos dar niekur nemateu, ne lenkiški windows visor’iai, visorius ant kapoto. TA ant tiek ilgam, kad čiūju sekanti nebus mano parkė😀 Nu ir žinoma, “Medis” kuris sulaukia blog’e jau matyto likimo.

Nu ką – pasivažinėju porą dienų – transmisija kaip ir tyli, motoras kaip ir tvarkoj. Pakaba norma. Ale va sėdisi žvėriškai nejaukiai aukštai. Yeah, suprantu, kad “džipas”, taip ir turi būt. Bet nuoširdžiai pasikartosiu – man tai nėra “džipas”. Tai yra didelis hečbekas. Kuris MAN turi handlint’is ir negali kiekviename posūkyje stengtis mane užmušti.

Nuo ko pradedam? Ogi pamatuojam originalią VTį vairuotojo sėdynę vietoj to odinio fotelio, kuris originaliai sutinkamas CR-V. Better? Vis dar bandau priprast, bet lyg ir taip. Tuo pačiu nusistatau taikiklį ant pono Jankio pardavinėjamus Recaro Speed’us.

Kas toliau? Ogi kaip visada – jo didenybė drop’as. Pasėdžiu ir pagalvoju, kokio bendro vaizdo aš noriu ir gimsta vizija – čia nebus jokių strečų ir jokių camberių. Ratai nesi’tuck’ins po arkom. No sir! Čia bus protingas dropo kiekis, Regamasteriai, kuriems reiks pasigamint adapterius ir pakankamai mėsingos gumos (planuose – 205/55 ant 7J).

Pirmas žingsnis to link – sukontaktuoju su žmogumi, kuris turi KW V1 koilus, skirtus 6 kartos Accord Type-R’ui. O pasak internetų – būtent tokie koilai, kurie tinka CRV su mažiausiai perdarymų. Valio! Susitinkam, pašnekam, pasideram, yra! Aišku, pirmu reikalu išgąsdina koilų sriegių stovis – rūdžių vyriškai. Nu bet plia – dar ne tokius aCukau, ane? Okei – garažan, koilus – padaliam ir bandom sukt.

How about no, – taria meškinas iš internetų.

WD40? Mirkymas stabdžių skystyje? Spaustuvas+vamzdis+koilų raktas?

Nepadeda lygiai niekas. Painspektinus giliau – ogi ne pirmas aš juos bandau sukti. Tik bandę iki manęs dar ir žiedus buvo linkę pjaustyti. Not cool, bet ką padarysi.

Galvoje sugripina – nu bet pala, taigi tas accordas buvo žemas. Taip normaliai žemas. Gal tiesiog kraut tuos koilus ir bus zjbs? Gi negali VISĄ LAIKĄ nesisekt, ane?

Kaip taręs, taip ir padaręs – pradedu ardytis CRV. Pradedu nuo galo (nohomo) – juk ten sunkiausia. Žinoma, stabilizatoriaus traukutes tenka supjaustyti į gabalus – atsisukti jos nenori. Nenori? Say hello to my ritr frend. Garaže pagroja bulgariška muzika ir visos bėdos dingsta. Sudedu galinius koilus su civiciniais top hatais – viskas boooolt on.

Puiku, einam pas priekį! Viskas matyta ir pažystama iki skausmo – visur aplinkui matau civic’ų dalis. Taigi darbai vyksta uber sklandžiai. Iki vieno tokio įdomaus momento – išsitraukiu aš stock crv amortiką. Pridedu šalia koilą

O-ou.

Koilas turi kokius gerus 3-4cm sriegio žemyn. Bet – jis pora cm ilgesnis nei stock amortikas. “Nu, gal spyruoklėse esmė”. Tariu aš sau optimistiškai ir kraunu koilus į naujus namus.

Tiesos akimirka – nuleidžiu mašiną ant žemės. Priekis žiūri į dangų. Ir jam netgi pirštu niekas nerodo. Okei, pasiskaičiuoju, pasimatuoju – nepajdiot. Pasišneku su pardavėju ir susitariam dėl koilų grąžinimo. Visgi man reiks kažko kitko.

Okei, tai ką daryt toliau? Jei ne abi trūkusios priekinės stock spyruoklės – viskas būtų buvę aišku. Bet ta proga, kad jau jos lūžę – nusprendžiu dar po apviją jas nurėžti. Kas gaunasi? Ogi nieko gero, nes priekinė spyruoklė lūžusi ties apatine apvija ir tiesiog nebenori gražiai atsistoti į amortiką. Ir priedo skleidžia daug baisių garsų. Okei. Lets fink – pasikuičiu garaže ir ištraukiu VTį nupirktus 6gen KW koilus, kurių vis neturėdavau kada susidėti. Deja, bet patys koilai CRV kaip ir netinka, nes galas tvirtinasi kitokiu principu, o priekis tiesiog neatlaikytų B20 ir automato svorio. Bet spyruoklės, on the other hand – kolkas sueis.

Taigi, gaunasi toks bomžiškas ir labai laikinas pakabos setupas – stock amortikai all around, priekyje KW koilų spyruoklės, gale pripjautos stock spyruoklės. Liūdnoka, bet važiuoti kažkaip reikėjo.

Aišku, ant akies CR-V jau “guli” gražiau, o ir posūkiuose mašina pradėjo elgtis žmogiškiau. Aišku, neatrodo kad jis žemas, but truuust me – it is. O ir šiaip – susiradus jam normalų pakabos setupą – planuoju kad jis būtų žemesnis.

DSC_0104

Sekantis, snukiaknygėje jau minėtas pirkinys – sena mano svajonė – Recaro Speed’ai (tokie, kokie ėjo EVO 4, DC2 Tegrose ir kitose krūtose mašinose). Aišku, niekad negalvosiu, kad šią savo seną svajonę krausiu į “kaikur-eigį”, bet whadda-you-know. Aišku, ne faktas, kad šitos sėdynės netyčiom nenukeliaus į VTį. Čia jau ateitis parodys, bet tai, kad jos bolt-on ir į CRV ir į VTį – suteikia šiokią tokią pasirinkimo laisvę.

DSC_0095

Taigi, what’s next?

– aCigaut po šio finansinio išsiprievartavimo. Bomžpaketai? Yup!
– ASAP susikrauti dujotekį iš VTį į CR-V. Nes pilt benzą biškį skauda.
– Užsisakyt adapterius iš 5×114,3 į 5×100 Regamasteriams.
– Nužudyti kokį nors slibiną.
– Susikraut aparatūrą iš VTį. Nors aišku – tiek ten jos ir tėra…

Nu ir kaip ir viskas – dailydraivint, skiriant visą dėmėsį VTį virtimu šiek tiek labiau track-oriented mašina.

Tai va – pradžiai apie Sustalu – tiek.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

One Response to Nugi pagaliau – garažas ateiničia!

  1. BoomBaap says:

    opelis turi du saldytuvus. Beat that, Maybach.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s