Lūžio taškas

Keistas ir nesuprantamas padaras yra tas žmogus. Aš – ypač. Gyvenau sau ramiai ir iš ėsmės paprastai, turėdamas pilną garažą civicų ir žolė atrodė žalia (nu ten, kažkur po sniegu) ir dangus atrodė saulėtas. Tačiau vis dažnesnis pasikrapštymas prie įvairesnių markių (nu neee, ne apie narkotEkus čia) užkūrė labai keistą procesą manyje, kurio išeiga visada reiškia vieną ir tą patį – reik kažką pakeisti.

Žinoma, galėčiau nusiskust, apsirengt kaip žmogus, arba patapt veganu ir pradėt lankyt jogą. But hey, vadinkim kastuvą kastuvu – fuck thaaaat. Daddy need’s new wheels!

Pradžioje šis, kaip jau minėjau, gana pavojingas procesas prasideda visai nekaltai – ritualiniai gido/pliuso pabrowsinimai pradeda vis labiau koncentruotis, kol vieną dieną taikiklis užtinka kažką “tokio” ir pasaulis sustoja. Praeitos savaitės pradžioj būtent taip nutiko ir man.

Pasakysiu paprastai – aš nesidomiu, aš obsesinu.

” Tu ką ką darai?”

Deja, mūsų iš tiesų nuostabi kalba kai kurių angliškų terminų visiškai teisingai išverst negali, nes žodynas ant manęs garsiai rėkia žodį “apsėstas”, kuris šiame kontekste nors ir piešia spalvas “į tą pusę”, bet demonų ir piktųjų dvasių aplink mane ne taip daug, kiek žodis įpareigoja turėti. Manau tinkamesnis žodis būtų “susirgti”. Taip, kai kažkas rimtai “sukutena mano svogūnus” – viskas. Pasamonė spėja (šiuo atveju) mašiną apžiūrėt, nusipirkt, išardyt, surinkt ir pakabint naują kvepaliuką per tris minutes, kol gilinuos į sudominusį skelbimą. Šis atvejis – būtent toks.

Okei, leiskit nupiešiu jums paveikslą – ankstus rytas, autopliusas ir jūsų nebaisiai talentingas bloggeris. Prieš akis – pensija, išreikšta tona su trupučiu metalo. Seriously. Normalus žmogus pamatęs tokį senove dvelkiantį vaizdą – išjungtų tab’ą ir greitai nusipirktų kokią nors 2012 Laguną. Ką darau aš? Aš susergu. Visą savaitę galvoj sukasi tik tas vargšas pensininkas, o tuo pačiu bandau racionalizuoti finansinę “dar vienos” mašinos pirkimo pusę. Apsidairau garaže ir trumpasis šiaudas tenka sidabriniui hečui, kuris šiuo metu atlieka žieminio transporto vaizdą (ir kai pagalvoji – naujasis daily – daug logiškesnis pasirinkimas)

“Ne tiek daug ir primokėt reiks”, – pagalvoju sau.

Aišku, už šitos minties slepiasi sergančio žmogaus fantazija. Šiame svajonių pasaulyje 5gen’as vertas mažų mažiausiai dvigubai daugiau, nei naujasis pirkinys, taigi all systems go. Realybeje, aišku, su kainom yra visiškai atvirkščiai, bet istorija tai nutyli😀

Nelabai greitai atbėgus savaitgaliui, pacientas su liga susitinka akis į akį. Nežinau kaip jums, bet man kiekvienos mašinos apžiūra prieš ją perkant yra tarsi slėpynės. Pardavėjas dažniausiai paslėpia kokį nors siurprizą, o man tenka jį surast. Pageidautinai – prieš pasirašant kokį nors popierėlį. Šįkart, staigmenų iš ėsmės nerandu. Keista. Bet taip nuoširdžiai. Su nuostaba veide (nors iš ėsmės aš taip atrodau beveik visada) paduodu rankpinigius ir susitariam, jog pas pardavėją atkeliausiu už poros dienų, kai šis jau galės atiduot mašiną.

Fast forward ir aš jau autobuse. Prieš akis – naujasis Top Gear’o numeris ir fantastiškas 2015 Mustango tripas per 49 Amerikos valstijas, rankoje – šaltas red bulis (vienas geriausių mano kelionių kompanjonų), o ausyse 2000’ųjų metų Aesop Rock’o albumas “Float”. Šie malonumai beveik užgožia vienos autobuso keleivės nenusakomą aromatą, bet akis vistiek graužia:/

Pora valandų autobuse, penkiolika minučių regitroje ir prašau, pasitikite aplodismentais mano naująjį žiemos sezono transportą – 1992 Subaru Legacy. Variklis? Tai žinoma kad 85kw, nes daug powerio – tik bailiams.

Metas kelnėms, su elastine juostele ir pradėt valgyt košytes

Metas kelnėms, su elastine juostele ir pradėt valgyt košytes

Matot tą duslintuvo antgalį? Jau labai reitai jį pakeis kažkas kuklesnio :D

Matot tą duslintuvo antgalį? Jau labai reitai jį pakeis kažkas kuklesnio😀

Žinoma, daug kas nesupras, bet nėra nieko geriau už seną japonišką veliūrą :) p.s. ar esate kadanors matę geresnę vietą cupholderiui, negu TIESIAI po alkūne?

Žinoma, daug kas nesupras, bet nėra nieko geriau už seną japonišką veliūrą🙂 p.s. ar esate kadanors matę geresnę vietą cupholderiui, negu TIESIAI po alkūne?

The good part – 122000km rida, kuria esu labai gausiai linkęs tikėti. Optimistas? Optimistas! Bet visapusiškas ledinis stovis visame kame kolkas verčia mane tikėti šia iliuzija. Kas toliau? Pilna elektra (auditorijoje jau girdėti nuostabos šūksniai), veikiantis kondicionierius ir puikus techninis stovis. Kai pirma mintis, įsigijus 1992m mašiną yra “o kaip priversti seną kasetniką draugauti su ipod’u”, o ne “o kur likusi pusė mašinos??” – tai jau yra gerai. Tarpum kitko – antras iš eilės neseniai iš vokietijos parkeliavęs vyšninis sedanas. Kažkur šitam sakinyje gali tūnoti universali paslaptis kaip nusipirkti gyvą mašiną, arba apsoliutus sutapimas. Jums spręst.

The bad part – viena minimali rūdelė ant keleivio slenksčio ir dar minimalesnė ant galinio sparno. Visi, kas susidūrę su Subaru ir ypač šios kartos legasiais, šiuo metu turėtų bandyti pakelti apatinį žandikaulį nuo žemės.

The best part – visiškai užliūliavęs šios mašinos pensinikiškas oldschooliškumas, kuris įpareigoja iš mašinos nedaryti jokių nesamonių. Netgi Blaupunkt kasetniko nekilo ranka išimti. Sti bucketai? A jūs durni!? Šitie veliūriniai foteliai greitu metu niekur nesikraustys.

Taigi, sena, ne ekonomiška, daugumai baisi kaip mano gyvenimas mašina. Bet kažkaip įtariu, kad jūs jau patys suprantat, ant kiek menkai šie faktai mane kaso. Žinot kur šitos mašinos esmė? Tas duslus uždaromų durų garsas, ta automatiškai išlendanti metro ilgio antena, TAS kasetnikas ir ramus opozito burbuliavimas. Visi šie dalykai ant mano jau ir taip ne paties tiesiausio veido priverstinai ištempia kreivą šypseną. Ir vat tame slypi visa automobilių prasmė.

Tai kasgi laukia šio Legasio? Labai kuklus dropukas, siekiant neprarast vairavimo komforto, labai kuklūs ir neiššaukiantys (neviršijant R16) ratukai, keletas smulkmenėlių  iiiiir…. viskas. Nes bent jau kolkas – iki idealaus Legasio (bent toje puodynėje, kurią esu linkęs vadinti galva) jam tik tiek ir tetrūksta.

Pabaigai – kažkaip vis nevalingai prisimenu bičą, kuris po autopliuso FB feede papostinto MK3 supros su 500ag skelbimu parašė šitą literatūros stebuklą:

Qrwa nusiperki sena triperi supuvusi jau pries 15m ir tipo axujel ? Nieks nemato ir nezino kiek tu ten asilu belike is tikru arkliu, bent panasus y automobili butu” *(kalba netaisyta, nes nu neturiu aš tiek laiko)

Tai va – jis smarkiai nesupranta viso šito reikalo ėsmės.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

3 Responses to Lūžio taškas

  1. net numeris atspindi insulto ar infarkto garsa

  2. Sveikinu istojus i visur pravaziuojanciu kluba! Dabar ir tu lauksi sniego. Kas del bolido, aparatas rimtas, su pigia eksploatacija. Mano galva, jie tik brangs metams bėgant. Subaru klubo forume žinau kad lankais. Tad iki susimatymo ir sekmės.
    sadlavsO

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s